Mikrobiomo tyrimuose naudojamas terminas ašis (angl. axis), jungiantis mikrobiomą su konkrečia kūno dalimi ir tarp jų susisiekiantis vidiniais signalizacijos keliais.
Asmeniškai aš turiu daugiausiai patirties praktikuojant žarnyno ir odos ašį, nes pirmasis klinikinės mitybos specialisto darbas 2016 m. buvo prof. Janio Kyšo (Jānis Ķīšs) estetinės dermatologijos klinikoje. Čia dažniausiai teko priimti ir konsultuoti pacientus, kenčiančius nuo įvairių odos ligų, todėl susidomėjau, kaip padėti išspręsti pačią ligos priežastį. Apie 2016 m. mokslinėje literatūroje pasirodė pirmieji tyrimai, aprašantys žarnyno–odos ašį, o po gilesnių tyrimų supratau, kad mūsų virškinimo trakto sveikata glaudžiai susijusi su odos sveikata.
Šio ryšio užuomazgos siekia 1930 m., kai Džonas H. Stouksas ir Donaldas M. Pilsburis aprašė teoriją, nurodančią į tarpusavio ryšį tarp emocinės būklės, žarnyno mikrofloros ir sistemingų odos uždengimų.
Šiais laikais žarnyno ir odos ašis dažnai derinama su žarnyno ir smegenų ašimi, tačiau šiame tinklaraštyje daugiausia dėmesio skirsime žarnyno ir odos ryšiui.
Žarnyno ir odos ašies supratimas
Per pastaruosius 10 metų pramonės tyrimai patvirtino žarnyno ir odos ašies hipotezę, kuri nuodugniai tiriama, siekiant suprasti ir nukreipti šią ašį.
Žarnyno ir odos ašis – tai organizmo vidinis dvipusis ryšys tarp žarnyno trakto ir odos per biocheminę ir fiziologinę sąveiką. Šią ašį veikia imuninė sistema, hormonai ir, žinoma, maistinės medžiagos, kurios kartu lemia odos sveikatą. Šiuos medžiagų apykaitos signalinius kelius koordinuoja žarnyno mikrobiomas. Žarnyno ir odos ašies supratimas atveria naujas galimybes gydyti ir užkirsti kelią įvairioms odos ligoms, nuo įprastų problemų, tokių kaip aknė egzema (atopinis dermatitas), iki sudėtingesnių ligų, tokių kaip psoriazė ir rožinė. Ši ašis pagrįsta supratimu, kad mūsų žarnyne ir odoje gyvena skirtingos mikroorganizmų bendruomenės, kurios sąveikaudamos veikia žmogaus organizmą. Šios sąveikos rezultatai matomi ant žmogaus odos ir turi įtakos jos išvaizdai, barjerinėms funkcijoms ir homeostazei.
Iki šiol medicinoje žinomi žarnyno trakto komunikacijos mechanizmai, kurie pastebimai pasireiškia ant odos:
- maistinių medžiagų, vitaminų (A, C, D, E), mineralinių medžiagų (cinko, seleno), baltymų ir riebalų rūgščių įsisavinimas tiesiogiai veikia odos išvaizdą ir kolageno gamybą joje;
- imuninis atsakas, nes žarnyno trakte yra apie 80 % žmogaus imuninių ląstelių. Neigiami žarnyno trakto pokyčiai sukelia sisteminius uždegimus, dėl kurių paūmėja odos ligos;
- Detoksikacija – žarnynas atlieka svarbų vaidmenį, pašalinant kenksmingas medžiagas iš organizmo. Dėl šio proceso neefektyvumo gali kauptis toksinai, kurie gali pasireikšti odos problemomis, tokiomis kaip bėrimai;
- hormonų medžiagų apykaita žarnyne padeda metabolizuoti hormonus, o disbalansas gali paveikti odą. Pavyzdžiui, per spartus tam tikrų bakterijų augimas gali sukelti padidėjusį fermentų (beta gliukuronidazės), kurie androgenus (testosteroną) paverčia aktyviomis formomis, aktyvumą. Padidėjęs fermentų aktyvumas gali sukelti didesnį laisvųjų androgenų kiekį kraujyje. Šiems androgenams pasikeitus į aktyvesnę formą, jie patenka į įvairius kūno audinius, įskaitant odą. Odoje androgenai skatina riebalines liaukas gaminti daugiau sebumo (riebalinė medžiaga, kurią gamina riebalinės liaukos). Padidėjus sebumo gamybai, gali užsikimšti poros ir taip atsirasti palanki aplinka odos bakterijoms C. Acnes vystytis. Ši bakterija valgo riebalus, o per didelis jos dauginimasis porose skatina spuogų atsiradimą.
Žarnyno mikrobiomo vaidmuo odos sveikatoje
Žmogaus mikrobiomą sudaro trilijonai mikroorganizmų, įskaitant bakterijas, virusus, grybelius ir kitus mikroorganizmus, gyvenančius žmogaus kūne ir jo paviršiuje – tiek žarnyno trakte, tiek odoje. Ištirtas ryšys tarp žarnyno mikrobiomo ir įvairių odos ligų. Pavyzdžiui, žmonės, kenčiantys nuo aknės, egzemos, psoriazės ar rožinės, dažnai yra linkę į žarnyno mikrobiomo pokyčius – tiek pakitusią bakterijų rūšių proporciją, tiek nukrypimą nuo numatytos vietos (pavyzdžiui, kolonizuojasi tos bakterijos, kurios turėtų daugintis storojoje žarnoje). plonoji žarna). Žarnyno bakterijų disbalansas vadinamas disbioze, kurios padarinius galima pastebėti ant žmogaus odos.
Pagrindinė disbiozės pasekmė yra sisteminio (ilgalaikio) uždegimo susidarymas. Kai žarnyno mikrobiomas yra nesubalansuotas, jis gali sutrikdyti žarnyno barjerą ir sukelti tai, kas taip pat žinoma kaip „pralaidus žarnynas“. Žmogaus žarnyno trakto plotas yra apie 400 m2, tai prilygsta dviem teniso kortams. Didelis plotas gaunamas todėl, kad žarnyno ląstelės viršuje yra 3000 tankiai išsidėsčiusių mikrogaurelių, kurių pagrindinė funkcija – maistinių medžiagų įsisavinimas. Žarnyno ląstelės yra glaudžiai sujungtos viena su kita ląstelių kontaktais (intercellular communication), kurių pagrindinė užduotis yra neleisti svetimų molekulių tarp ląstelių. Disbiozės atveju šie tarpląsteliniai kontaktai labiau atsipalaiduoja, todėl nepageidaujamos medžiagos patenka į vidinę organizmo aplinką.
Dėl šio nutekėjimo patogeninių bakterijų, tokių kaip lipopolisacharidai (LPS) iš gramneigiamų bakterijų, fragmentai patenka į poodinę gleivinę ir toliau į kraują, sukeldami sisteminį imuninį atsaką, sukeliantį uždegimą.
Šis uždegiminis atsakas neapsiriboja žarnynu, jis taip pat gali paveikti odą, prisidėti prie tokių būklių, kaip spuogai, egzema ir psoriazė, arba pabloginti jų atsiradimą. Šioms odos ligoms būdingas uždegimas ir jos dažnai yra sunkesnės žmonėms, turintiems žarnyno disbiozės požymių.
Žarnyno mikrobiomas vaidina lemiamą vaidmenį imuninės sistemos vystymuisi ir ugdymui. Žarnyne esančių mikrobų įvairovė yra labai svarbi mokant imunines ląsteles atskirti nekenksmingas medžiagas ir galimas grėsmes. Tačiau, sutrikus žarnyno mikrobiomo pusiausvyrai, gali atsirasti pernelyg didelis arba neteisingas imuninis atsakas.
Pavyzdžiui, esant tokioms sąlygoms kaip atopinis dermatitas (egzema), imuninė sistema per daug reaguoja į aplinkos alergenus arba sukeliančius veiksnius, sukeldama odos uždegimą. Panašiai, sergant psoriaze, autoimunine odos liga, pernelyg aktyvus imuninis atsakas sukelia greitą odos ląstelių kaitą, dėl kurios atsiranda būdingų pleiskanojančių dėmių.
Mikrobiomo vaidmuo maistinių medžiagų įsisavinime
Žarnyno mikrobiomo vaidmuo maistinių medžiagų įsisavinimui yra labai svarbu,s norint išlaikyti sveiką odą. Vitaminai, mineralinės medžiagos ir antioksidantai, palaikantys odos sveikatą, įskaitant vitaminus A, C, E, cinką ir seleną, įsisavinami žarnyne. Nesveikas žarnynas gali sutrikdyti šių maistinių medžiagų įsisavinimą, todėl oda gali tapti blanki, susilpnėti jos apsauga nuo UV spindulių pažeidimų ir lėčiau gyti žaizdos.
Be to, įrodyta, kad trumposios grandinės riebalų rūgštys (TGRR), kurios susidaro, kai prebiotikus fermentuoja žarnyno bakterijos, teigiamai veikia odos sveikatą. TGRR stiprina odos barjerą malšina uždegimą ir stabdo patogeninių bakterijų dauginimąsi ant odos.
Trumpųjų grandinių riebalų rūgštys naudojamos kaip žarnyno ląstelių energijos šaltinis, jos sumažina žarnyno pH lygį ir stabdo piktybinių bakterijų dauginimąsi. Pagrindinės trumpųjų grandinių riebalų rūgštys yra acetatas, propionatas ir butiratas.
Dvipusė ašis tarp žarnyno ir odos pabrėžia sveikos žarnyno mikrobiomo palaikymo svarbą norint išlaikyti sveiką ir stiprią odą.
Žarnyno ir odos ašį veikiantys veiksniai
žarnyno ir odos ašį veikiančių elementų supratimas labai svarbus, norint pagerinti odos sveikatą ir pagerinti virškinimo sistemą. Daugelis pagrindinių veiksnių, įskaitant mitybą, stresą, miegą ir gyvenimo būdo pasirinkimą, vaidina svarbų vaidmenį mūsų žarnyno mikrobiomo pusiausvyrai, taigi ir odos būklei.
Mitybos reikšmė
Mūsų vartojamas maistas tiesiogiai veikia žarnyno mikrobiomą. Kai kurios pagrindinės maistinės medžiagos ir biologiškai aktyvios medžiagos nėra virškinamos ir nepasisavinamos plonojoje žarnoje – jos juda toliau, tačiau mūsų mikrobiomo bakterijos jas naudoja kaip maisto šaltinį. Žmogaus mitybos įpročiai lemia mikrobiomo sudėtį – taigi mūsų probiotikų ir patogeninių bakterijų santykį. Šis bakterijų santykis yra tarsi vidinės sveikatos veidrodis, kurį galima pamatyti ant mūsų odos.
Rekomenduojama dieta, kurioje gausu įvairių augalinių produktų. Per savaitę rekomenduojama suvalgyti bent 30 skirtingų rūšių vaisių ir daržovių, pasirenkant spalvingą asortimentą ir vengiant monotonijos. Ši įvairovė ne tik pamaitina platų spektrą naudingų bakterijų, bet ir suteikia platų maistinių medžiagų ir fitocheminių medžiagų, kurios palaiko žarnyno sveikatą, spektrą.
Be augalinio maisto, būtinas subalansuotas visaverčių baltymų ir gerųjų riebalų vartojimas. Ypač vertingi maisto produktai, kuriuose gausu antioksidantų, omega-3 riebalų rūgščių, fermentuotas maistas, kuriame yra probiotinių bakterijų ir prebiotinių skaidulų. Šios maistinės medžiagos sukuria sveiką aplinką, skatindamos naudingų žarnyno bakterijų augimą ir dauginimąsi.
Laikantis įvairovės, stiprinamas žarnyno barjeras, malšinamas uždegimas, taip organizmas aprūpinamas reikalingomis maistinėmis medžiagomis spindinčiai ir sveikai odai. Aprūpindami savo žarnyno mikrobiomą tikslinėmis maistinėmis medžiagomis, galime pagerinti savo bendrą sveikatą ir pastebimai pagerinti savo odos išvaizdą.
Streso ir miego poveikis žarnyno mikrobiomui ir odai
Lėtinis stresas ir nepakankamas miegas daro didelę įtaką žarnyno sveikatai ir mikrobiomo pusiausvyrai. Stresas suaktyvina organizmo atsako į stresą sistemą, ypač pagumburio, hipofizės ir antinksčių ašį. Dėl to išsiskiria streso hormonai, tokie kaip kortizolis, kurie gali sutrikdyti žarnyno barjero funkciją, taip prisidėdami prie pralaidaus žarnyno sindromo, kuris sustiprina sisteminį uždegimą. Taip pat prasta miego kokybė arba nepakankamas miegas gali sutrikdyti žarnyno mikrobiomą ir paveikti žarnyno ir odos sveikatą.
Gyvenimo būdo ir aplinkos veiksniai
Gyvenimo būdas, įskaitant rūkymą, alkoholio vartojimą ir fizinio aktyvumo trūkumą, veikia žarnyno ir odos ašį. Įrodyta, kad rūkymas ir nesaikingas alkoholio vartojimas neigiamai keičia žarnyno mikrobiomą ir padidina oksidacinį stresą, todėl oda sensta ir paūmėja odos ligų simptomai. Savo ruožtu fizinis aktyvumas gali pagerinti žarnyno mikrobiomo įvairove ir pagerinti odos sveikatą, pagerėjus kraujotakai ir odos aprūpinimą maistinėmis medžiagomis.
Aplinkos veiksniai, tokie kaip tarša ir netinkama odos priežiūros priemonių poveikis, gali sutrikdyti odos mikrobiomą ir odos barjero funkciją. Svarbu rinktis švelnias, odos nedirginančias priežiūros priemones ir sumažinti kenksmingų aplinkos medžiagų poveikį, taip padedant apsaugoti odos barjerą ir palaikyti žarnyno ir odos ašį.
Apsauginės priemonės
- Odos priežiūros priemonių, kuriuose gausu antioksidantų, naudojimas: priemonės su vitaminais C ir E gali padėti neutralizuoti laisvuosius radikalus prieš jiems pažeidus odą.
- Reguliariai valant – švelniai plaunat veidą du kartus per dieną, pašalinami ant odos paviršiaus nusėdę teršalai.
- Odos barjerą stiprinantys drėkikliai neleidžia kenksmingos medžiagoms pateikti į gilesnius odos sluoksnius.
Dažniausiai pasitaikančios odos ligos, susijusios su žarnyno sveikata.
Nesubalansuotos žarnyno ir odos ašies požymių atpažinimas yra pirmasis žingsnis siekiant atkurti pusiausvyrą ir pasiekti sveikesnę odą. Pakitusi odos būklė ir simptomai gali nurodyti į žarnyno problemas.
Spuogai (aknė): nors spuogai dažnai yra susiję su hormoniniais pokyčiais ir išorine odos priežiūros praktika, naujausi tyrimai sieja žarnyno sveikatą su spuogų sunkumu. Nesubalansuotas žarnyno mikrobiomas gali sukelti stiprų uždegimą, o jis savo ruožtu sustiprinti aknę.
Egzema (atopinis dermatitas): egzemos paūmėjimai yra susiję su pernelyg aktyviu imuniniu atsaku, kurį gali paveikti žarnyno sveikata. Žmonėms, sergantiems egzema, buvo pastebėtas žarnyno mikrobiomo įvairovės sumažėjimas, o tai rodo ryšį tarp žarnyno sveikatos ir šios odos būklės.
Psoriazė yra autoimuninė būklė, dėl kurios greitai kaupiasi odos ląstelės, dėl kurių odos paviršiuje atsiranda pleiskanų. Psoriazę sukeliantis uždegimas taip pat gali atsirasti dėl žarnyno disbiozės, o tai rodo ryšį tarp žarnyno sveikatos ir autoimuninių odos ligų.
Rožinei būdingas paraudimas ir ant veido matomos kraujagyslės. Naujausi tyrimai nurodo į galimą ryšį tarp rožinės ir plonosios žarnos bakterijų išvešėjimą (SIBO) – būklės, susijusios su bakterijų pertekliumi plonojoje žarnoje, o tai nurodo į žarnyno vaidmenį šiame odos sutrikime.
Disbalanso požymių atpažinimas
Be specifinių odos ligų, kiti simptomai taip pat gali nurodyti į nesubalansuotą žarnyno ir odos ašį:
- Virškinimo problemos: dažnas pilvo pūtimas, dujų kaupimasis, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas gali nurodyti į žarnyno disbiozę, kuri taip pat gali turėti įtakos odos sveikatai.
- Jautrumas maistui: padidėjęs jautrumas maistui ar jo netoleravimas gali būti sutrikusio žarnyno barjero, kuris yra susijęs su odos sveikata, požymis.
- Nuovargis ir sąmonės aptemimas (smegenų rūkas): šie simptomai pasireiškia esant žarnyno disbiozei ir nurodo į sisteminį uždegimą, kuris gali turėti įtakos odos skaidrumui ir sveikatai.
Labai svarbu atpažinti šiuos požymius, norint subalansuoti žarnyno mikrobiomą ir pagerinti odos sveikatą.
Praktiniai paarimai žarnyno ir odos ašies pusiausvyrai atkurti
Norint subalansuoti žarnyno ir odos ašį, reikalingas holistinis požiūris, apimantis dietą, gyvenimo būdo pokyčius ir odos priežiūros praktiką, kuri palaiko žarnyno ir odos sveikatą. Šiame skyriuje pateikiami praktiniai patarimai, kurie padės palaikyti sveiką žarnyno mikrobiomą, atitinkamai ir švaresnė bei sveikesnę odą.
| Patarimas | Veiksmas | Nauda |
| Laikykitės odai palankios dietos | Mitybos įvairovė: per savaitę suvalgykite bent 30 skirtingų vaisių ir daržovių. | Organizmas aprūpinamas vitaminais, mineralais ir antioksidantais, reikalingais sveikai odai. |
| Omega 3 riebalų rūgštys: valgykite produktų, kuriuose gausu šių rūgščių (lašišos, ispaninių šalavijų sėklų, graikinių riešutų). | Malšina organizmo uždegimus, teigiamai veikia žarnyną ir odą. | |
| Ribokite suvartojamo cukraus ir perdirbtų produktų kiekį: venkite cukraus ir perdirbtų maisto produktų. | Mažina uždegimą ir neigiamą poveikį žarnyno sveikatai, o tai veikia ir odą. | |
| Skatinkite sveiką žarnyno mikrobiomą | Prebiotikai: valgykite maistą, kuriame gausu skaidulų, pavyzdžiui, česnakų, svogūnų, kiaulpienių lapų, artišokų, atšaldytų bulvių. | Skatina gerųjų bakterijų dauginimąsi ir augimą. |
| Rauginti produktai: kefyras, pasukos, rauginti kopūstai, kimčiai. | Skatina mikrobiomo įvairovę. | |
| Palaikykite hidrataciją: Gerkite pakankami daug vandens: 0,30–0,35 ml/kg. | Gerina žarnyno gleivinės sveikatą ir šalina toksinus. | |
| Laikykitės švelnios odos priežiūros rutinos | Per dažnai neplaukite veido odos. | Apsaugo nuo odos mikrobiomo disbalanso. |
| Rinkitės odos nedirginančias priemones: rinkitės odos barjerą stiprinančias ir chemiškai neagresyvias priemones. | Gerina odos sveikatą, išvengiant sudirgimų ir pažeidimų. | |
| Nuolat drėkinkite: pasirūpinkite, kad oda būtų tinkamai sudrėkinta. | Palaiko odos barjero funkcijas, apsaugo nuo patogenų ir aplinkos dirgiklių. | |
| Valdykite stresą ir pasirūpinkite kokybišku miegu. | Streso mažinimas: užsiimkite stresą mažinančia veikla, pavyzdžiui, meditacija ir hobiu. | Sumažina streso poveikį žarnyno ir odos sveikatai. |
| Suteikite pirmenybę miegui: laikykitės geros miego higienos. | Palaiko žarnyno sveikatą ir leidžia odai atsinaujinti. | |
| Reguliari fizinė veikla | Mankštinkitės: užsiimkite reguliaria, vidutinio sunkumo fizine veikla. | Pagerinkite kraujotaką, taip stiprindami žarnyno ir odos sveikatą, toksinų pašalinimą ir odos aprūpinimą maistinėmis medžiagomis. |
| Sąmoningas medžiagų vartojimas | Ribokite alkoholį ir rūkymą: sumažinkite alkoholio vartojimą ir nerūkykite. | Mažina uždegimą ir oksidacinį stresą, teigiamai veikia žarnyno ir odos sveikatą. |
| Stebėkite odos ir žarnyno sveikatos pokyčius | Rašykite dienoraštį: stebėkite dietos, gyvenimo būdo ir odos būklės pokyčius. | Padeda nustatyti veiksmingas žarnyno ir odos ašies pusiausvyros atkūrimo strategijas ir įvertinti pagerėjimą. |
Holistinis požiūris į sveikatą, atsižvelgiant į žarnyno ir odos ašį, gali labai pagerinti žarnyno sveikatą ir odos išvaizdą. Tai liudija apie mūsų kūnų tarpusavyje susijusių sistemų galią ir visapusiškos, informuotos priežiūros mūsų sveikatai naudą.
Nuorodos:
- Chen, G., Zai-ming, C., Fan, X., Jin, Y., Li, X., Wu, S., … & Chen, J. (2020). Gut–brain–skin axis in psoriasis: a review. Dermatology and Therapy, 11(1), 25-38. https://doi.org/10.1007/s13555-020-00466-9
- Choy, C., Chan, U., Siu, P., Zhou, J., Wong, C., Lee, W., … & Tsui, S. (2023). A novel e3 probiotics formula restored gut dysbiosis and remodelled gut microbial network and microbiome dysbiosis index (mdi) in southern chinese adult psoriasis patients. International Journal of Molecular Sciences, 24(7), 6571. https://doi.org/10.3390/ijms24076571
- Lee, S., Lee, E., & Park, Y. (2018). Microbiome in the gut-skin axis in atopic dermatitis. Allergy Asthma and Immunology Research, 10(4), 354. https://doi.org/10.4168/aair.2018.10.4.354
- Moniaga, C., Tominaga, M., & Takamori, K. (2022). An altered skin and gut microbiota are involved in the modulation of itch in atopic dermatitis. Cells, 11(23), 3930. https://doi.org/10.3390/cells11233930
- Ni, Q., Zhang, P., Li, Q., & Han, Z. (2022). Oxidative stress and gut microbiome in inflammatory skin diseases. Frontiers in Cell and Developmental Biology, 10. https://doi.org/10.3389/fcell.2022.849985
- Pessemier, B., Grine, L., Debaere, M., Maes, A., Paetzold, B., & Callewaert, C. (2021). Gut–skin axis: current knowledge of the interrelationship between microbial dysbiosis and skin conditions. Microorganisms, 9(2), 353. https://doi.org/10.3390/microorganisms9020353
- Renuka, S., Kumar, N., Manoharan, D., & Naidu, D. (2023). Probiotics: a review on microbiome that helps for better health – a dermatologist’s perspective. Journal of Pharmacology and Pharmacotherapeutics, 14(1), 5-13. https://doi.org/10.1177/0976500×231175225
- Searle, T., Ali, F., Carolides, S., & Al‐Niaimi, F. (2020). Rosacea and the gastrointestinal system. Australasian Journal of Dermatology, 61(4), 307-311. https://doi.org/10.1111/ajd.13401
- Widhiati, S., Purnomosari, D., Wibawa, T., & Soebono, H. (2021). The role of gut microbiome in inflammatory skin disorders: a systematic review. Dermatology Reports. https://doi.org/10.4081/dr.2022.9188