„Pasninkas“ ir „badavimas“ – tai terminai, plačiai naudojami kalbant apie maisto suvartojimo ribojimą arba visišką jo atsisakymą. Nors abu susiję su mitybos apribojimais, jie skiriasi biochemiškai, fiziologiškai ir etiškai.
Keista, kad sveikatos kontekste plačiai naudojamas terminas „badavimas“. Žodis „badauti“ reiškia kažką neigiamo, siekiant pasiekti teigiamą rezultatą.
„Badavimo“ termino naudojimas ir jo istorinės šaknys
Mano nuomone, šiuolaikinių mitybos specialistų ir gydytojų profesinėje leksikoje vartojamą terminą „badavimas“ reikėtų keisti. Kalbant apie dietą ar mitybos režimą naudojant šį terminą, pacientui gali susidaryti kažko neigiamo ir nepageidaujamo įvaizdis. Badavimas prieštarauja natūraliam žmogaus mitybos poreikiui. Pagal Maslovo poreikių hierarchiją fiziologiniai poreikiai, įskaitant valgymą, yra vieni pagrindinių poreikių. Taigi visiškas maisto atsisakymas ar griežtas jo vartojimo ribojimas, kurį kai kas vadina „badavimu“, prieštarauja pagrindiniams mūsų poreikiams. Sveikatos specialistai turi būti atsargūs pasirinkdami terminologiją, kad nesusidarytų klaidingų nuomonių apie sveiką mitybą ir jos svarbą mūsų gyvenime.
Rusų kultūros ir sovietmečio patirties įtaka terminologijai
Gali būti, kad šį žodį pasirinkome iš ilgalaikio rusų kalbos poveikio. Ir rusų kalboje žodžiai „голод“ (badas) ir „пост“ (pasninkas) yra skirtingi terminai. Kiekvienas turi savo reikšmę ir istorinę konotaciją, ypač turint omenyje Sovietų Sąjungos istoriją.
„Голод“ (badas)
Šis terminas dažniausiai siejamas su dideliu maisto trūkumu arba nepakankamu jo prieinamumu. Sovietų Sąjungos istorijoje buvo keli bado laikotarpiai. Žymiausias, bet ne vienintelis – didysis badas Ukrainoje (Holodomoras) 1932–1933 m. kai iš bado mirė daugiau nei trys milijonai žmonių. Antrojo pasaulinio karo metais per Leningrado blokadą iš bado mirė milijonas žmonių. Badas paveikė visuomenės kultūrą (taupumas) ir sąmonę (trūkumo baimę).
„Пост“ (pasninkas)
Šis terminas siejamas su religinėmis praktikomis, kai žmonės savo racione savo noru riboja arba vengia tam tikrų maisto produktų. Pasninkas nesusijęs su maisto trūkumu, bet yra tikinčiųjų religinių pareigų dalis. Rusijos stačiatikių bažnyčia per metus nustatė keletą pasninko laikotarpių. Ši pasninko praktika yra giliai įsišaknijusi Rusijos kultūroje. Sovietmečio įtaka šio termino naudojimui susijusi su oficialia ateizmo politika ir religinės praktikos ribojimu. Nors sovietinė valstybė religijos populiarinimą įvairiais būdais ribojo, niekindama ją, pasninkas, kaip tradicija, nebuvo pamirštas daugelyje rusų šeimų.
Sovietmečiu vyravo žodis „голод“. Išorinių aplinkybių primestas maisto trūkumas, vėlesni prisiminimai ir apmąstymai apie tai buvo skaudi sovietinių žmonių gyvenimo dalis.
Žiniasklaida ir mokslinė literatūra anglų kalba
Anglų mokslinėje literatūroje nesutiksite žodžių „starving diet“ arba „intermittent starving“. Čia naudojamas terminas „fasting“. Žodis „starving“ naudojamas kalbant apie maistinių medžiagų trūkumą tiriant badaujančius žmones perioperaciniu laikotarpiu (prieš ir po operacijos), taip pat netinkamos mitybos, kacheksijos ir anoreksijos atvejais.
Mokslinėje literatūroje terminų „fasting“ ir „starving“ naudojimas gali skirtis, atsižvelgiant į kontekstą ir konkretų tyrimą. „Fasting“ paprastai reiškia savanorišką susilaikymą nuo maisto ir (arba) gėrimų tam tikrą laiką – daugeliu atvejų dėl religinių ar sveikatos priežasčių [1]. Pasninkas tiriamas dėl galimos naudos sveikatai, pavyzdžiui, antsvorio metimo, pagerėjusios medžiagų apykaitos sveikatos ir lėtinių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas ir vėžys, rizikos mažinimo [2,3].
Terminas „starving“ dažniausiai taikomas esant dideliam alkiui ir netinkamai mitybai dėl nepakankamo maisto ar užsitęsusio alkio [5]. Alkis gali turėti rimtų neigiamų pasekmių fizinei ir psichinei sveikatai, įskaitant svorio mažėjimą, raumenų išsekimą, organų pažeidimus ir susilpnėjusias pažinimo funkcijas [5]. Svarbu pažymėti, kad alkis paprastai laikomas sveikatai kenksminga būkle.
Pastaraisiais metais išpopuliarėjo dr. Valterio Longo sukurta koncepcija „Fasting mimicking diet“. Jos tikslas – imituoti biocheminius ir fiziologinius badavimo mechanizmus, kartu pasisavinant maistines medžiagas, kurios palaiko organizmą badavimo būsenoje, kurią būtų galima pavadinti „pasninku“ (fasted state).
Kai sveikatos specialistai naudoja terminą „badavimas“, šiame kontekste, kyla klausimas, ar jie supranta tikrąją šio žodžio reikšmę. Sakydamas, kad „badas yra tada, kai tave išveda į mišką ir nėra ko valgyti“, bandau pabrėžti šios išorinių aplinkybių sukeltos priverstinės situacijos tragizmą.
Badavimo atvejai
Badą gali sukelti įvairūs veiksniai:
- Karas – pilietiniai karai, etniniai konfliktai ir pan. gali sustabdyti maisto tiekimą, priversdami žmones išgyventi iš riboto maisto kiekio.
- Stichinės nelaimės – sausros, potvyniai ir pan. gali sukelti maisto trūkumą tam tikrose teritorijose.
- Psichologinės problemos – dėl anoreksijos žmogus gali atsisakyti maisto, net kai jo yra.
- Onkologinės ligos – kai kurios vėžio formos gali sukelti apetito praradimą. Tai gali sukelti kacheksiją, kuri yra spartaus svorio metimo forma.
- Socialinė izoliacija – žmonės, gyvenantys atskirti nuo visuomenės, pavyzdžiui, pagyvenę žmonės arba turintys fizinę negalią, gali susidurti su sunkumais apsirūpindami maistu.
Rekomenduoti badavimą etiškai neteisinga, net jei jį rekomenduojantis asmuo nori daryti gera. Pacientas nesąmoningai šią rekomendaciją gali suvokti kaip kraštutinę ir ekstremalią – tai, ko reikėtų vengti.
Biocheminiai ir fiziologiniai skirtumai
Norint suprasti skirtumą tarp badavimo ir pasninkavimo žmogaus organizme, būtina žinoti pagrindinius energijos reguliavimo principus. Pasninkavimo protokolai gali būti skirtingi, tačiau pagrindinis tikslas biocheminiu ir fiziologiniu atžvilgiu yra tas pats. Mano nuomone, priimtiniausias yra insulino ir angliavandenių modelis [6].
Jame daroma prielaida, kad pagrindinis badavimo tikslas yra sumažinti insulino kiekį kraujyje, optimizuojant angliavandenių apykaitą ir gerinant jautrumą insulinui, taip skatinant veiksmingesnį gliukozės panaudojimą ir kaupimąsi ląstelėse.
Kodėl tai svarbu?
- Insulino vaidmuo: insulinas yra kasos gaminamas hormonas, kuris reaguoja į padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje pavalgius. Pagrindinė jo funkcija – padėti ląstelėms pasisavinti gliukozę, kad ją būtų galima naudoti kaip energijos šaltinį arba saugoti kaip glikogeną.
- Atsparumas insulinui: jei insulino kiekis kraujyje ilgą laiką yra per didelis, ląstelės gali tapti atsparios insulinui. Tai reiškia, kad jiems reikia daugiau insulino, kad pasisavintų tą patį gliukozės kiekį. Tai gali sukelti 2 tipo diabetą.
- Glikogeno kaupimasis: glikogenas yra būdas, kaip mūsų kūnas kaupia gliukozę. Tai daugiausia vyksta kepenyse ir raumenyse. Po pasninko, kai vėl valgome, gliukozė pasisavinama į ląsteles ir kaupiama kaip glikogenas, suteikiantis energijos atsargų.
- Tinkamas energijos tiekimas: veiksmingas gliukozės naudojimas ir saugojimas ląstelėse užtikrina, kad mūsų organizmas gautų reikiamos energijos tada, kai jos reikia. Taip pat sumažina gliukozės pertekliaus kaupimąsi kraujyje.
Pasninkas yra veiksmingas būdas optimizuoti insulino veikimą mūsų organizme, pagerinti angliavandenių apykaitą ir sumažinti lėtinių ligų riziką. Mažindamas insulino kiekį ir pagerindamas jautrumą insulinui, žmogaus organizmas veiksmingiau naudoja gliukozę ir kaupia ją ląstelėse. Tai užtikrina tinkamą energijos tiekimą ir sumažina nepageidaujamų komplikacijų (nutukimo, metabolinio sindromo, CD2) riziką.
| Pasninkavimas | Badavimas | |
| Apibrėžimas | Savanoriškas trumpalaikis maisto apribojimas | Ilgalaikis maisto trūkumas – gali būti savanoriškas arba priverstinis. |
| Energijos šaltiniai | Iš pradžių naudojamos glikogeno atsargos, vėliau – riebalai. | Iš pradžių naudojamas glikogenas, paskui riebalai, raumenys ir vidaus organai. |
| Hormonų pokyčiai | Mažėja insulino kiekis, didėja peptido Y norepinefrino ir žmogaus augimo hormono. | Sumažėja insulino kiekis, didėja kortizolio kiekis. |
| Maistinių medžiagų deficitas | Trumpalaikis ir ne toks ryškus. | Ilgalaikis vitaminų ir mineralų trūkumas, sukeliantis sveikatos problemų. |
| Rekomenduojama trukmė | Nuo 16 valandų iki kelių dienų. | Nerekomenduojama be medicininės priežiūros. |
| Nauda sveikatai | Pagerina jautrumą insulinui, angliavandenių apykaitą ir sveikatos rodiklius. | Ilgalaikis badavimas gali sukelti rimtų sveikatos problemų ir mirtį. |
| Rizika | Žema, jei tai daroma teisingai, apdairiai ir prižiūrint sveikatos specialistui. | Maistinių medžiagų trūkumas, raumenų netekimas, hormoniniai pokyčiai ir pavojus sveikatai, mirtis. |
Skirtumas tarp pasninkavimo ir badavimo
Pasninko apibrėžimas ir asmeninė patirtis
Pasninkas – tai sąmoningas žmogaus pasirinkimas, kai jis tam tikrą (ribotą) laiką vengia maisto ar tam tikrų maistinių medžiagų, siekdamas pagerinti savo sveikatą. Šis požiūris nėra tik teorinis. Aš tai darau nuo 2014 m. ir pasninkauju beveik kasdien. Mano asmeninis pasninkavimo protokolas šiandien yra vienas valgymas per dieną, t. y. vakarienė. Sporto dienomis ryte vartoju baltymus ir riebalus, aprūpindamas organizmą būtinomis maistinėmis medžiagomis, kad nepatektų į katabolizmą.
Be to, į savo mitybą įtraukiau ir prebiotikų, konkrečiai galakto-oligosacharido (GOS) produktą „PreImmu“, kurį pats sukūriau. Šie prebiotikai ne tik maitina naudingąją žarnyno mikroflorą, bet ir padeda palaikyti optimalų žarnyno pH, lygį, nekeliant insulino lygio. Vartojant prebiotikų per pasninką, pagerėja ir žarnyno mikrobiomas.
O, kad aprūpinčiau organizmą svarbiais mikroelementais, kartu su magnio chelatu ir vitaminu K2 vartoju ir vitaminą D. Magnis yra būtinas vitaminui D suaktyvinti, o jo derinys užtikrina optimalų vitamino D kiekį organizme [7].
Sąmoningas požiūris į pasninkavimą reikalauja ir žinių, ir disciplinos, kaip ir bet kurioje sveikatos srityje. Pasninkaujant taip pat svarbu pasitarti su specialistais, reguliariai tikrintis sveikatą. Kiekvienas žmogus turi savo specifinius mitybos poreikius ir atsaką į tam tikrą dietą, todėl labai svarbu individualizuoti požiūrį, kurį taikau su savo pacientais ir klientais.
Norėčiau pabrėžti terminų pasirinkimo svarbą sveikatos srityje. Mūsų pasirinkti žodžiai gali turėti įtakos paciento požiūriui į konkretų gydymą ar mitybos metodą. Jie gali ir sudominti, ir sukurti pasipriešinimą ar atstumti. Pasninkas, kaip sąmoningas pasirinkimas siekiant pagerinti sveikatą, gali būti vertingas daugeliui, tačiau jo praktika turi būti apgalvota ir moksliškai pagrįsta. Per pasninką reikalinga sveikatos specialisto priežiūra. Badavimas kaip priverstinė situacija arba kaip be tinkamų žinių naudojamas būdas bus žalingas. Sveikatos priežiūros specialistai turėtų būti atsakingi ir pasirinkti žodžius, kurie tiksliai atspindėtų jų darbą, ir neklaidintų. Turime skatinti sveiką ir subalansuotą požiūrį į mitybą, atsižvelgdami į kiekvieno žmogaus individualius poreikius ir kultūrinį kontekstą.
Nuorodos:
[1] Visioli, F., Mucignat-Caretta, C., Anile, F., & S, P. (2022). Traditional and medical applications of fasting. Nutrients, 14(3), 433.
[2] Armutcu, F. (2019). Fasting may be an alternative treatment method recommended by physicians. Electronic Journal of General Medicine, 16(3), em138.
[3] Scharf, E., Hwang, S., Thompson, N., Gilbert, M., Alexandrakis, F., Bonjour, M., … & Myers, T. (2020). A pilot study on the effects of medically supervised, water-only fasting and refeeding on cardiometabolic risk.
[4] Horne, B., Muhlestein, J., & Anderson, J. (2015). Health effects of intermittent fasting: hormesis or harm? a systematic review. American Journal of Clinical Nutrition, 102(2), 464-470.
[5] Kueper, J., Beyth, S., Liebergall, M., Kaplan, L., & Schroeder, J. (2015). Evidence for the adverse effect of starvation on bone quality: a review of the literature. International Journal of Endocrinology, 2015, 1-7.
[6] David S Ludwig, Louis J Aronne, Arne Astrup, Rafael de Cabo, Lewis C Cantley, Mark I Friedman, Steven B Heymsfield, James D Johnson, Janet C King, Ronald M Krauss, Daniel E Lieberman, Gary Taubes, Jeff S Volek, Eric C Westman, Walter C Willett, William S Yancy, Jr, Cara B Ebbeling, The carbohydrate-insulin model: a physiological perspective on the obesity pandemic, The American Journal of Clinical Nutrition,Volume 114, Issue 6, 2021,Pages 1873-1885.
[7] Uwitonze, Anne Marie and Razzaque, Mohammed S.. „Role of Magnesium in Vitamin D Activation and Function” Journal of Osteopathic Medicine, vol. 118, no. 3, 2018, pp. 181-189.